Nemigo per naktį žalioji varlytė
Iš prūdo prie namo. Balta jos galvytė.
Ją apšvietė baltas lyg pūkas senelis -
Tai pilnas mėnulis apglėbęs žvaigždelę.
Ir kurkė mažoji per naktį kas dieną,
Ir kaupė ji ašarą sūrią vis viena.
Varlytei širdelę baisiai sopėjo
Nėra jau namelių, ji šąla nuo vėjo.
2009-06-19 17:15
šąla - ą nosinė, kai esamasis laikas šiame žodyje.
jeigu varlytė žalia („žalioji varlytė“), tai galvytė kažin ar balta.
taip pat kliūna išsireiškimas per naktį kasdiena
2009-06-19 15:11
Mielas, gražiai parašytas eiliukas. Šiokios tokios pastabos: per naktį kasdiena - keistai skamba. Tą vieną naktį ar kas naktį - nesuprantama. Kur dingo varlytės nameliai? Iš eiliaus neaišku. Kasdieną - vis viena - dirbtinai pritemptas rimas (ir klaidelės paliktos), rimavimas dėl rimavimo, man regis, nes nieko tais žodžiais nepasakyta.
Šąla.
2009-06-19 12:56
palinkekim jai surasti geresnius:D
2009-06-18 19:04
aha, dėl kūdros. :)
2009-06-18 19:03
Vaje... Gaila varlytės... Sunku, o vis tiek kurkia.
Gerai čia vaikams.
Antspauduoju letena.
2009-06-18 17:37
prūdo - kūdra būt geriau, savas juk žodis. O šiaip, gražus, pamokantis.
2009-06-18 17:14
Nuostabu... Kai man patinka tokie eiliukai nuokurių liūdna pasidaro. Kaip sakytų anglai : Great job!