Abejingumas

Pabėgo metai sotūs
Atbėgo šaltis alkanas
Ir sniegas likęs baltas
Sustingdė tavo rankos jį

Pražydo snaigės pilnos
Nesibaigiančioj žiemoj
Vėsa per skruostus
Drąskos mano  šilumoj

Nubaidėm vasarą pernykstę
Šiais metais ir kitais anteinačiais
Žiema ir šaltis mus lydės
Žudysim vienas kitą žvilgsniais veriančiais

Pilnatvėj ir vienatvėj vienišiais
Snaigių namuos miegą viliosim
Atmerktos akys išduos
Niekada viens kitam mes savęs neaukosim.