Tik neprašyk manęs, kad būčiau tau užuovėja
Ne šiandien...
Lai Tavo oda slysta vėjas
Skandina lietūs
Nepasislėpk po samanom
Sugerki tuštumą
ir mirtį
į save
Manęs seniai jau laukia sutemos
Ir senas kelias grįstas akmenim
Į tolimus dievų namus
Tiktai nešliaušk po mano kojom
Ir neatverk naujų žaizdų.


Aš turėsiu vardą Barmantė
















