sugrįžimas

Mes pasiklydome ten
iš kur negrįžta niekas.
Po kojomis mynėme pusbrangius akmenis
kol nepavirto į smėlį.
Išplovei man plaukus
citrinų nektaru – skaniai kvepėjo.
Nusinešė tave vietinės furijos,
nors ir nesusimokėjo.
Tada prisiekiau sau:
roposiu tyliai
neliesdama sienų,
apsiašarojusios žolės
laižys man pėdas,
bet pareisiu iš ten,
iš kur niekas neparėjo.
Grįžusi, lovoje paliksiu vietos
tik sapnams.