Memento mori

Ateini, suvilioji protą ir širdį-išnyksti...
Tarsi deglo išdeginta plūsta kraujuoti,
O kas tau? Aš tik infantili kojotė!

Klysti, jei manai - prisiminimai liko praeity,
Jie kas rytą žadina mane gyventi…
Saulės gijose paskęsti gali žodžiai ištarti,
Tačiau regiu tave: nuo meilės šauksmo noris verkti!

Klampi bedugnė pasiglemžė slapčia, -
Taip pat slapčia ir sugrąžino…
Tu sugrįžai ir leidau ašaras karčias
Aš paskandinti vandenynuos…