Jis įpynęs pirštus Jai tarp pirštų,
Trečią dieną nesikeičia laikas.
Tavo rytas į rytą pavirsta,
Klega gervės pietuosna išskirsdamos.
Sako-nori pabūsiu Romeo?
Mirsim dviese pavirtę į dulkes,
O Šekspyras su šypsniu nužiūri,
Juk Jos vyrai ne kartą užklysta.
Kaip pasakė didysis išminčius:
-Dulke gimęs į dulkę pavirsi
Ir į plaukus įvijus Jo smilių
Nusirengs paskutinį jau rūbą.
Žmonės kaltins kam Ievą sugundė,
Dievas svaidys juos pragaro žodžiais,
Bet rytoj, rytas rytą pagimdęs,
Vėl sugrįš į neklotą jų lovą.