Lyg auksinės josios kasos,
akys iš visų gražiausios.
Tokios meilios it katės,
Jų visi jai pavydės.
Bet suknutė murzina,
oi, kokia sunki dalia...
Ir batukai jau suplyšę,
našlaitėlė, ką darysi.
Nei tėtuko, nei motulės,
nei geriausios jos tetulės.
Jau labai labai seniai,
ją paliko jos tėvai.
Ne todėl, kad ji bloga,
ar suknutė murzina.
O, todėl, kad pinigai,
viską verčia atbulai.
Taip, teisingai supratai,
koją kiša pinigai.
Jie turėjo jų mažai,
ir paliko ją seniai.
Bet našlaitė, ji nepyksta,
Ji juk žino, kad jie klysta.
Ir ko gero kažkada,
vėl ją glostys jos mama.