Angelai,esantys šalia

Aš tikiu angelais ir juokiuosi iš žmonių, kurie dairosi jų melsvame dangaus horozonte. Jie įsivaizduoja juos su baltais sparnais, kartais, galbūt, auksiniais lankais ir strelėmis. Jie meldžiasi savo Dievui ir prašo angelų apsaugot iš ten. Iš rojaus.
Aš tikiu angelais. Tikiu tokiais angelais, kurie vaikšto ta pačia žeme, džiaugiasi ta pačia vasara, kurie lygiai taip pat moka juoktis. Vargšas tas žmogus kuris neturi angelo.!
Aš saugi nes mane supa brangūs žmonės – angelai sargai. Jie dieviško grožio, jų šypsena ramina labiau nei lėtas vasaros lietus. Jų geras žodis, jų meilė, jų pasiaukojimas yra brangiausia, ką turiu. Jie šalia, jie realūs, ranka paliečiami, apkabinami. Kai jų nėra – jų trūksta. Ir nieko nėra žiauresnio, kaip pararasti angelą. It būtum paliktas vidury begalinės dykumos. Toks vienišas, toks nesaugus, toks nelaimingas esi žmogus, be angelo...
Aš tikiu angelais.