Kranklys ir plunksna

Žiūriu žemyn prieš tankų mišką,
Ir sukelia juoką man pulkas kranklių.
Suleidę plunksnas raišo dangų visą,
Ieškodami gyvų aukų.
Išmėtyti ir sustatyti - rikiuoja juos
Viena ranka, iš ledo pištų padaryta:
Paguoda, džiaugsmas, nežinia. Tuos
Sielos vaikus pažadina rytas,
Iš tikrovės purvo nulibdytas.
Kai su šylančia vandens bala
Išplaukia naktį dengęs šydas-
Palieka mintį plaukianti sala.
Viena ranka užklojo galvą,
Ir sudavė man ta pačia.
Kildama leidžiasi vidunakčio saulė-
Tai tik dar viena apgaulė.