Vaiduoklių namai

Kažkas lyg nesavu balsu,
suspiegė, taip, kad net baisu.
Vorantinkliai ore kyboja,
ir senas šuo kažkur suloja.

Kažkoks lyg rūkas, lyg dėmė,
vaiduoklis slėpėsi namie.
Ir čia senai jau niekas niekas
nebuvo kojos net įkėlęs.

Name taip tuščia ir taip drėgna,
nepatinka net varnėnam.
Kurie taip baigščiai įsikūre,
savam lizdeli šaltai sutūpe.

Bet man kažkaip čia nebaisu,
kad ir man galbūt  smagu.
Juk čia tikrai kažkas gyveno,
nebent tik man pasivaideno.