Kažkoks likimas

Vaškinė siela lydosi iš lėto
Sapnai lediniai užgula akis.
Ir visa tai, kas mums dar buvo miela
Sudužo, jau pamiršom. Ar matai?
Tamsi naktis surišo tau rankas
Kodėl eini kažkur? Tu aklas...
Svajonės krenta ant duobėto tako,
Juk tu žmogus, bet nieks tau nepasako.
Eini per tylą ir savy nešies likimą
Tu tarsi siena, bet jau nugriauta...
Ir trupini gyvenimą kasdieną
Į tai kas buvo ir į tai ko nebėra...