Dangus

Dangus.
Toks platus ir neapčiuopiamas,
O kartais atrodo -
Ranka jį gali paliest.
Žiūri aukštyn...
Susimąstai ir netiki savim,
Tačiau šilti delnai
Pasako - gyvenai...
Sakai, kad gyveni?
O ne, dabar tu egzistuoji.
Eini...
Ir laiko jau nebeskaičiuoji...
Gyvenimą tu išbarstei kaip dulkes,
Lyg akmenį sutrupindamas smulkiai...
Bet čia visai kas kita...
Čia relybė sugniuždyta...
O ten aukštai - dar tebėra dangus,
Toks neapčiuopiamas ir toks platus.