Susitiksim poryt. Tad nuo šiol jau
man patinka visi ketvirtadieniai.
Pasiliktum – patiktų penktadieniai
kaip tuomet. Neužteko tada, nei
neužtektų dabar. O juk mintį nešiojau.
Susitiksim ir viskas bus nauja.
Taip kaip antrąjį kartą paliesiu
tavo odą, ją visą pelėsiu
pasilikęs padengsiu ir plėsiu
kraują ten, kur tavęs elgetauja.
Susitiksim. Kalbėsim. Klausysim
vienas kito. Alsuosim. Ir vėlei
iš istorijos, kur įsivėlei,
nusileisime lyg lėktuvėliai
popieriniai – nebūti abscisėm.
Dar prisimenu: tu turi Jiesią.
Tą upelį, svajojantį upę.
Lėktuvėliai užmigo nutūpę.
Mūsų žvilgsniai tamson įsisupę
jau užsnūdo ir ar mes dar dviese.