Mišios Baltajo Miesto Tautai

niekas...
tik tylus skerdynių aidas
ten žemai
cinkuotais ketaus vamzdžiais
atkriokianti tyla

ten žemai
pasakų gnomai
pripjovė kalniečių avis
ir visi rėkė
kai kas žviegė
jau nesvarbu
buvau aukštai
ir žemė sukosi
ir tykiai degė akys
primesdamos žvaigždes

bet viskas buvo nesvarbu
tiesiog tysojau
linoleumo glėbyje
su nuostabiai
išvir(t)usiomis smegenimis
ir negalėjau atitraukt akių
nuog tos makabriškai
kiauros fizionomijos

o buvo verta -
nuoširdžiai atsverta -
jis tyliai užsilenkia -
devynios dešimtys aštuonios
vinys
sukaltos
drakoniškon kakton

ten žemai
kur neseniai buvai...