Kodėl...

Pradėsiu istorija nuo pat pradžių,
Kad nepraleisčiau tai kas yra svarbu,
Viskas tai kas buvo ar turėjo būti,
Viskas čia, įsigilink nors truputį.
Aš klausiu savęs kodėl gyvenu,
Su kokiu tikslu į gyvenimą einu,
Ir nerandu atsakymų iš šių klausimų,
Bet šia kelionę vis vien tesiu.
Ar gyveni tik tam kad gyventum,
Ateini į šį pasaulį tik tam kad pasentum,
Ar plauksi pasroviui kur neša gyvenimo srovė,
Ar irsies prieš ją su savo tikslu.
Tikėk viltim nes tu viska gali,
Nieko neprarandi jei tik savim tiki,
O kartais tikėti taip sunku,
Ir nebežinai iš kur pasisemti jėgų,
O visko būna, būna ir dangus griūva,
Viltys ir troškimai su trenksmu dūžta,
Tavo siela žūva, širdis pūva,
Bet dar viena viltis visada būna.
Tikėk kad galima viska pasiekti,
Jei suklupai, kelkis ir iš naujo sieki,
O aš klupau, ne karta ir ne du,
Keliaus ir toliau ėjau kruvinu keliu.
Liko daug randų ir įvairiausių jausmų,
Gilei įrežtų žaizdų, paliktų daug bjaurių randų.
Aš kaip vėjo blaškomas lapas,
Klaidžioju visur ir nežinau kuris mano takas,
Aš kaip grafas Montekristas bandau būti kažkuo tai kitu,
Bet kuo, aš dar ir pats nesuprantu.
Gyvenime aš jokio tikslo nemačiau,
Spėjimu turėjau daug,
Bet kaip visad klydau,
Ir štai vieną dieną tave pamačiau,
Ir nesupratau ką tau pajutau,
Tiek laiko nemačiau to kas visai šalia,
Virpinai man širdį, bet atstumdavai mane.

Priedainis:

Kodėl taip sunku gyventi su šiuo jausmu,
Kodėl pasipriešinti jam negaliu,
Kodėl į jį dedu tiek daug vilčių,
Kai žinau jog nebeturiu aš jau tam jėgų.
Kodėl iki paskutinių dienų,
Ir paskutinių kraujo lašų,
Trokštu to ko esu nevertas,
Yeah... aštik dar vienas meilės vergas.

Neėmiau į galvą, nes nežinojau kas bus rytoj,
O rytoj nauja diena, naujas knygos lapas,
Į tavo širdį duotas naujas startas.
Kiekvieną dieną vis naujas trekas,
Įveikiu kliūčių ruožus kaip treniruotas negras,
Jokių taisyklių čia nėra, tik visiška tyla,
Tik ši lyrika man padeda ištvert,
Dėl tavęs galiu viską iškęst,
Pratęst šį karą kur vienintelė auka esu tik aš,
Nes dėl tavęs padedu paskutines jegas.
Bet tu statai prieš mane betono sieną,
Trankausi į ją kiekvieną dieną,
Tu nematai ką tau jaučiu ar nenori matyti.
Egzistensijoj šioj tenoriu išnykti,
Aš ne tau... su skausmu pripažįstu,
Nieko nebelieka ir visiškai nutylu,
Pasauly nebėra man vietos ir aš subyru,
Yeah...... užverčiu paskutinį šios knygos skyrių.


priedainis:

Kodėl taip sunku gyventi su šiuo jausmu,
Kodėl pasipriešinti jam negaliu,
Kodėl į jį dedu tiek daug vilčių,
Kai žinau jog nebeturiu aš jau tam jėgų.
Kodėl iki paskutinių dienų,
Ir paskutinių kraujo lašų,
Trokštu to ko esu nevertas,
Yeah... aš tik dar vienas meiles vergas.