praūžei kaip uraganas
nuorodas
ir kelio ženklus
išvartydamas
plėšdamas iškeltas
baltas vėliavas
iš po akmenų
ištraukdamas
ką ten maniau
paslėgus
visam laikui
esu dabar
lyg nusiaubtas
kaimelis
kur skėsčiodamos
rankom vaikšto
mintys