Skauda

Šitaip sopa ramybę, tarsi karieso suėstą dantį.
Šitaip sopa tylą, tarsi sugipsuotas rankas,
Iškeltas į... (o naivume, nemirštantis), į saulę...
Taip griausmingai, taip cypiančiai skauda tave,
Neišgydomą, nenumalšinamą, neiškenčiamą...
Šypsos praeinantys iš tokio keisto skaudėjimo,
Iš pavandenijusių akių-galvodami, kad vėl girtėju.
Jei ir girta, tai tik tavim, tuo amžinai palaidotu
Užmarštyje nesibaigiančiu ir neguodžiančiu
Mylėjimu...