Pasikalbėję

O kai atsibosta stengtis
Akies krašteliu įkvėpti
Tyliai
Apsnūdusį pūką

Ar tikėsi
Medum sulipusiais pirštais?
Nebyliai
Tarsi per rūką

Paklausė gluosnis obels.

O jei pavargsi dėtis
Lietaus lašeliu kentėti
Tykiai
Nuraudusį dūmą

Ar norėsi
Tikėti medum?
Švelniai
Tarsi ko trūktų

Atsakė jam ji.

Norėsiu tikėti
Tavo atodūsiu rėkti
Meiliai
Nuliūdusį ūpą

Gal leisi
Medui varvėti?
Taikiai
Tarsi bijotų

Nuleido šakas jis.

Tik jei bijosim nerasti
Dangaus lopinėlio kvieskim
Ramiai
Nutolusį atstumą

Norėsim -
Medum varvėsim,
Tikėsim,
Gyvensim -

Paglostė ir apkabino.