Ateik prieš miegą

Ateik pieš miegą, prisiglauski,
Paklausk, ką nuveikiau ir ką jaučiau...
Gal nemieli murkimai mano tavo ausiai,
Galiu ir patylėt, jei tau nuo to ramiau.

Neleisiu šįkart. Nemėgink kantrybės,
Ne tam taip puoselėjau sodą,
Kad pastatytum savo Lamborgini,
O, juodas pranaše Gomoros.

Tu šiandien man – tik trupinys Prosac‘o
Daugiau suteikt ir negalėtum.
Paduok maišelį, prisipūsiu lako,
Kol panacėja nepradėjo veikti.

Ištempusi ausis klausausi tembro mielo,
Tau ašaras nuo skruosto šluostau.
Jaučiu, kaip kilti ruošias mano siela
Ir keista mirusiam taip gyvą guosti.