/ išėjusiems anapilin /
Buvo kelias...
Toks tiesus ir smėlėtas.
Mintys buvo į kelią įlietos -
tokios didelės, švarios ir margos.
Žodis lūpose buvo.
Dainomis per laukus skambėjo.
Savo meilę į jį sudėjom -
tokią tyrą, nekaltą ir pirmą.
Baigės kelias...
Tarsi laikrodis žemė sustojo.
Mintys mūs į dausas išplasnojo -
tokios lengvos, skaidrios, atleistos.
Sustingo lūpos.
Nutrūko nebaigtas žodis.
Gyvenimas keistas atrodys,
O gal egzistavimas? Toks trumpas...
2009-06-11 18:16
Gyvenimas keistas atrodys,
O gal egzistavimas? Toks trumpas...
Prasmės ieškojimas...
2009-06-11 17:46
Suprantu, koks būna skausmas, kai išeina artimieji. Todėl tą skausmą galima pateikti kažkaip subtiliau, o ne tik apeliuoti jausmais.
2009-06-10 21:07
gerai jau gerai . gražu. Visgi privertei patikėti.
2009-06-09 22:56
skaitosi kažkaip skaniai ;)
2009-06-09 21:57
labai protingai ir įdomiai išreikštos emocijos:)
2009-06-09 21:13
Kažin ar jie perskaitys.
2009-06-09 18:52
Neblogai susiskaitė.
2009-06-09 17:22
suvirpino širdele...grazu..
2009-06-09 17:02
suprantamas jausmas.. labai.