Galbūt vėjas nėkart nemylėjo
Ir pavydi - užpustė sniegu
Seklią brydę, tau vos tik praėjus.
Nei pamiršti, nei rast negaliu!
Tegul ūkaus pelėda per naktį,
Nieko ji pas save neprišauks.
Kai nebuvo, lengviau ir netekti.
Kai nebuvo, lengviau nesulaukt...
Per tą sniegą - gyvenimą - baltą
Brisiu aš palengva, brisi tu.
O namuos apleistuos girgždžios vartai,
Ir kažką nulydės į kapus.
Gal nejusim, kaip nuskuba laikas?
Laukiant, ieškant pamiršt gal lengviau?
Verks dar vėjas, tartum mažas vaikas,
Kad - per jį gal - tavęs neradau.