net jei tik sapnuojam

Kokosų pienu
kvepiančios
manęs
neužtenka

-

mažiau
irgi
nesiūlau.

Bet renkiesi.

Lipšniai
mūsų geluoniai
susitinka
penktadieniais –
tada
savaitgaliai
atskirai,
o nauja diena –
lyg
fantasmagorija.

Ilga istorija
virsta
pasikartojimais –

jos neprisimenu
(arba
išmokau pamiršti)

-

TOKIA
manoji išpažintis.

Kam bus atleista?

Kokosų pienu
nusiplaunu rankas.
Manęs tiesiog nebuvo –

tik sapnavai.

Rinkomės drastiškai
neteisingai.

Nauja istorija
prasideda
be jokių atleidimų
-
klausimo „už ką? “
nebelieka.

Mūsų guoliai
šalia

ir savaitgaliais
atsiskleidžiam
-
viską atleidžiam.


Net jei tik sapnuojam.