Siaubiai nirštu ant tavo sakinio ledinio.
Norėčiau, kad būtum ki-taip nepasakęs.
Nu ir tegul taip ir liks, ot. Ir gerai. Taip man ir reikia.
Eisiu aš verčiau ir pasmaugsiu tą žalią piktumą.
Gal nesmirdės daugiau panosy susiraukęs.
Prikalsiu vinį ant baisios sušiauštos galvos jam
ir nukankinsiu jį zarazą džiugiai paskandinus. Cha.
Jau nebepykstu... pykstu pykstu pykstu nu!