........Mamai

Labas rytas!
O gal ne labas?
Tyliai tyliai medžiai šlama.
Saulė ritas
Ir krinta lapas -
Man jau laikas...
Pažadink, mama! 

Prižadink švelniai
(kaip Tu tik moki),
Paduoki ranką ir vesk į dieną.
Šviesos šešėliai tyliai šoka, -
Tai man! Juk augini tik vieną...

Man paukštis gieda už žalio lango.
Žiogų dainų tik negirdėti
(Tu juos nutildei).
Ar Tavo rankos dar nepavargo
Mai jaunai kraičio skrynią dėti?

Ar Tavo akys nepailso
Taip meiliai į mane žiūrėti,
Ir kūnas duot daugiau, nei imti?

.....

Ne vienas trokšta tokią dovaną turėti,
O aš turėčiau
Tave be galo stipriai
Apkabinti!




P. S.  Mamos jau nebeapkabinsiu: jos nebeturiu jau 13 metų.
        O tėčio - nuo antradienio...
        Ir žiogų nemėgau - trukdydavo užmigt.