Rašyk
Eilės (72265)
Fantastika (2173)
Esė (1688)
Proza (10357)
Vaikams (2459)
Slam (49)
English (1091)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 2 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Niūrūs ir migloti, visiems atsibodę
Ne draugai, ne žmonės – aš viena.
Kam pasaulis šypsos, kas centus skaičiuoja
Visa tai apgaubia – mano vienuma.

Pro nešvarų langą, žydrai mėlyną dangų
Stebi akys liūdnos, žvairos, košmare
Ir kas jeigu ne medžiai, ne bukos jų viršūnės
Įprasmintų pasaulį, įprasmintų mane?

Jais seniai nebetikiu, jie seniai migloti
Lyg būrėjos pirštai dvelkia vienuma.
Kas jeigu ne absentas, kas jeigu ne medžiai
Ir ta išganinga man jų žaluma.






Po. Skriptum. aš ir pati nesu patenkinta tuo, ką rašau. Todėl nesitikiu patenkinti kitų dvasios.
2009-06-07 16:50
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 0
 
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-07 19:01
Goda
mhm, pirma strofa neblogai sudėliota, bet dar paieškok metaforų, sėkmės ;)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-07 17:25
Dovvile
Tai ta vienuma visu musus drauge;)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-07 17:17
DAINORA
Man prasmingos pirmosis dvi eilutės.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą