Matai, Tėtuk, kaip laiko ratas sukas:
Dar vakar, rodos, augo trys klevai,
Gležnom šakelėm lengvą vėją supo.
Tokie didingi rodės tėviškės keliai.
Taip neseniai dar lakstėme mažais žingsniukais,
Laikydami tvirtai Tavas stiprias rankas...
Bet šitaip greit takelį laikas suka
Iš pienių lauko į svetimas gatves.
Dabar klevai jau kviečia į pavėsį,
Tvirtom šakom užskleisdami kaitras,
Bet Tu, Tėtuk, mums reikalingas būsi,
Nedrasiai kibsimės į mylinčias rankas.
Žinau, Tėveli, laiko ratas suksis
Ir tiltai ilgesio kaskart ilgės,
O Tu saugiausias uostas visad liksi
Mes MYLIME TAVE kartojam iš visos širdies!
SU GRAŽIA ŠVENTE GERBIAMI TĖVELIAI!!!