Ką kalbėjau svečiuose pas Nikolajų, Feliksą, tokį Lavrentijų ir kitus

Tai kam jūs šnipinėjat, kompromituojat,
kaltinat sabotažu. Užsakiau kažką,
žmogžudystę kokią! Asocialas,
tikras veltėdis, nieko daugiau.

Po daktiloskopijos, aminazino (gal sulfazino?),
štai dabar jums galop pasakysiu.
Kad taip. Kad dalyvavau, šnipinėjau,
buvau ten: man knietėjo, o kaip gi
mielas šunelis, kam turiu prieraišumą,
ar snaudžia mano mergaitei prie kojų.
Ir kad patį apėmė snūdas! Beigi įnoris keistas.
Tai šunelis nei au ir mergaitė nei ai.
(Šitas reikalas buvo malonus išspręsti.)

O dabar malonėkite, garbiausieji ponai,
susitiksim rytoj, ne visi, pas Jagodą.