Aš toks didelis,
O kartu ir toks mažas,
Šalia dienos ir nakties.
Aš stiprus,
O kartu ir toks silpnas,
Tarp ąžuolo ir epušies.
Greitas aš.
O kartu ir per lėtas
Galynėtis su ryto žaibais.
Nenumirti, o nugalėti
Ir sugausti sidabro varpais!
Aš toks tyras,
O kartu ir dulkėtas
Tarp tamsos ir šaltinio vandens.
Sąžiningas.
Duok, Dieve, man vietos
Be nuodėmės po saule gyvent...
2009-06-07 21:53
Toks sukurptas iš daug skaitytų gerų eilėraščių.
Kažkur jau skaitytas, kažkur jau išjaustas
2009-06-07 15:04
keista, man jis lygiavertis šlapiam laisvalaikiui, o vertinimai skiriasi. kažko nesuprantu.
2009-06-07 12:39
manau atrasi savajį stilių. rašyk ,žmogau ,rašyk
2009-06-07 09:39
Gerai nuteikiantis :)
Nice.
2009-06-07 01:05
as sutikciau ir su nuodeme, kad tik po saule...
2009-06-06 23:55
Duok, Dieve, man vietos
Be nuodėmės po saule gyvent...
Aš - žmogus! :) Labai sušildė eiliuko pabaiga.
2009-06-06 23:48
Hand In My Pocket* ;)
2009-06-06 23:44
VENETO KRAŠTUI: Ir filmų, ir eilėraščių pavadinimų tų pačių yra kiek nori. Neteko dar girdėt? Tai teks. Jei Mieželaičio pavadinimas būtų kažkoks įmantrus, galima pagalvot, kad čia jo. Bet jau niekada nesisavinčiau.
2009-06-06 23:34
pavadinimas pagal Miežielaitį... Šiaip, mintys priimtinos,aiškiai išdėstytos. "nugalėti..." - lozungiškai nuskambėjo. O pas mus sako epušė - epušĖs, matyt, įvairiai tarmėse.