Tik aidas

Aš… norėčiau
Išskleisti sparnus, pakilti
Į saulę, į šviesą
Į žydrąjį dangų;

Išvysti
Debesų pūkus, paukščius,
Pievas, lankas,
jūras, gėles...
Viską!

Bet kam tai?
Ne man...
Geriau grįšiu atgal
Ir būsiu tas
Tas giliai įsirausęs, šlykštus
Žemės kirminas,
Ir rangysiuos.

O į mano pulsuojančias kraujagysles
Atsimuš aidas
Troškimo būti
Drugiu...