Jei einant miestu, kojos pačios daro lankstą vien tam, kad praeičiau pro tavo darbovietę, jei pasiūlau draugams eiti gert kavos ton kavinėn, kurion, žinau, kartais užsuki ir tu, jei bemiegę naktį klaidžiodama senamiesčio gatvėmis, stebiu ar tavo lange dega šviesa, jei savo gyvenimo valandas matuoju surūkytomis cigaretėmis (tokiomis, kokias rūkai tu), jei, apsimesdama, jog man visiškai nerūpi, godžiai gaudau kiekvieną atsitiktinę tavo gyvenimo detalę iš bendrų pažįstamų lūpų, jei gatvėje, pamačius siluetą panašų į tavąjį, nutirpstu ir man pakerta kojas, jei iš mobilaus ištryniau tavo telefono numerį vien tam, kad pagiringo ryto silpnumo akimirka neparašyčiau to, ko žinau, nereikia, jei mintyse tūkstantį kartų repetuoju įsivaizduojamus pokalbius su tavimi, o susitikus neišdrįstu pasakyti nė šimtadalio to, ką norėčiau - ar tai reiškia, jog aš įsimylėjau?