arbatinukas pilnas viskio
ir viskas iš naujo
kai atsikeli per vėlai
neskaičiuojam blakstienų --
cukrus jau prigijo
prigludo prie odos -- nebenuplaut
ar bepameni, mielasis, kaip naktimis
kaip paryčiais skaičiuodavom voratinklių gijas
piešdavai žemėlapius ant mano odos --
nuo kaklo duobutės iki pajūrio
nutirpdavau
alsuodavom ištroškę
nė trupinėlio nenukrisdavo --
susemdavom delnais
arbatinukas pilnas laiko
ar pameni, mielasis