Bėgdama aš suplyšau per sielą.
Žinau, sakytum „Susisiūk, brangioji, pagaliau! „
Bet tam nekyla adata, nors mušk ją.
Tegul taip liks dar siūlais kabaroti.
Turbūt manęs liks dvi greit,
kai perplyšiu toliau visa pusiau.
Tau aš viena, o sau kita bus.
Ir dar - įdėsiu į muziejaus stendą
tuos nagus, kurie mane suplėšė,
Bet jų tiek daug, kad būtų vien nagučių paroda,
o juk tokios nebūna...