Netrink:)

Prisikels rytą vėjas iš numirusių,
Prisikels ir „AMEN“ pasakys.
Ir pakels jis apdarus vienuolės,
Kad paraustų skruostai lyg ugnis.

O po to išeis jis pasivaikščiot
Su dama batuota vakare
Ir nušvis jam visos aikštės
Raudona įspėjančia šviesa.

O tada jis atsigręš, keleivi,
Ir tave netyčia pabučiuos,
Kai skubėsi tu pasaulio laidot,
Į akis žydras tau nusijuoks.

O nakčia pažvelgs jis į mėnulį
Ir kaip šuo patūgaut pabandys,
Bet užkims netyčia, gavęs slogą,
Ir už mus visus NUMIRS...