le_she

Cigaretės dūmai skverbiasi per nosį,
čiaudulys tave užgesina, o Prancūzija!
kur tavo ironija, siaurų gatvelių istorija?
tiesiok dūžta širdis, kai spūrda armonika.

Širdis lemputėmis šokinėja,
ėjimas aidi it smuiko stygos,
įsitempus plaukia dama ir kita,
nusišypso ir širdis alsuoja kava.

Vynas kviečia pašokti,
jis jos nepažysta, o ji jam nusišypso,
tie patys žingsniai kaip jaunimas,
pirma paryžius, o po to mirtis.

Kiekviena laukia rožės savos,
miesto švieselės primena sapne,
akimirkas tirpstančias lede,
pasaulis žlugo, o Prancūzija niekada!