Atvirai

Nepalik manęs mano meile
Aš juk myliu tave labai
Su tavim susiliejus, susisiejus esu
Ir kaip trokštu, jog taip amžinai
Aš mylėsiu tave: aš tikiu ir žinau,
Nes pažįstu save, jog mylėti galiu
O kad būtume mes amžinai
Amžinai ir kartu, visados
Kol gyvensim abu....

Mano meilė tau
Begalinė yra
Mano meilė tau neužges niekada
Aš mylėsiu tave, kol mirtis mus išskirs
Ir jei leis, kas danguj, aš mylėsiu po to,
Kai tavęs čia nebus
Ir manęs čia nebus
Bet mylėsiu tave
Aš sklandysiu aplink ir ištirpsiu ore
Tu pajusi tada, tu gyvensi kasdien
Manoje širdyje – begalybės erdvėj...

Ir aš jausiu tave, o tu jausi mane
Apkabinęs šiltai, nepaleisi nakčia...
Aš ištirpsiu šviesoj kaip tavam glėbyje
Ir daugiau niekados nebebūsiu viena.