Purvinas pavasaris

Geidžiu tavęs, o aistra mano!
Kai dinsi Tu,
pranyksiu Aš,


Kažkur --
Kur miesto žiburiai,
ir tamsūs Stokholmo kvartalai.

Kuomet suskirdus oda rėkia
ir prašo
nebepjaut daugiau.
Argi gali atsilaikyti?
Prieš saldų saldų saldų
prieš griovį, pilną skysčio
iš tavo
panagių.
Murkdais purve, o gulbe balta!
Kasdien tas pats
kasien
vis orgija,
agonija
kančia su pelargonija
prieš akmenį.
Ironiška?
-
O aš laimėjau!
Prieš visus.
Nei vieną -
Laisvas.
Aš išskrendu iš čia.