Blogų įpročių kalinė

Kitaip nebus.
O gal man ir nereikia?
Esu žmogus,
Nemokantis planuoti laiko.

Bet suplanuotas seksas nesaldus,
Todėl palieku viską Dievo valiai.
Apkaltino mane dar du kartus,
Kol sutrypė narsumą iki galo...

Rasotą žiedą kelia
Orumas, siekiai ir planai.
Nuraško bundantį stiebelį
Neištesėti pažadai.

Užmirštos datos, netvarka namuos
Lyg kariesas suėda nūdienos potencialą.
Taip trokštu turtų, prabangos,
O realybėj suduriu vos galą.

Skubėdama į tašką B,
Išniekinu A šventovę tyrą,
Nors sako daug kas „palūkėk“,
Nesugebu, nemoku laukti tyliai.

Kodėl, na, pasakyk, kodėl,
Gimiau po Nesėkmių žvaigžde?
Visi kalti, tik aš viena
Lig idealo - tūkstantoji padala.

Rašyt išmokus - piešt užsimanai,
Pradėjus knygą - tuoj griebi žurnalą,
Neramiai sielai neįtiks net angelai,
Pradėki viską tu nuo naujo galo.

p. s. <lyrinis subjektas - ne autorė, kad ir kaip sietųsi giminė (mot. g)  ir panaši kalbėjimo maniera>