Kai tavo akyse nuskęsta laikas, .
O delnuose suspindi ryta. .
Kai tavo plaukuose ištirpsta vėjas, .
O glėbyje akmuo pražysta. .
Tai mano širdyje šios eilės gimsta,
Dabindamos tava šviesa kiekvieną pakeleivį!
Kol kas dar nesidabinu josios šviesa nušviestomis tavo eilėmis, nors ir jaučiuosi pakeleiviu.
Reikia dar, manau, daug ką išnešioti ilgėliau, o paskui tik išspjauti, nes mintys tikrai gražios.
:)