Kartais griaužia. Taip nenumalšinamai. Kartais tai verčia nestovėti viename taške. „Bėk! „ Neleisk tam padugnei užlipti tau ant galvos. Tu pasimetęs? Nejaugi? Jautiesi sužlugdytas? Nejaugi? O gal nesijauti kažkam pasiryžęs? Nejaugi? Esi bailys? Manipulistas? Ambicingas durnius? Idiotas? Psichinis toks? Kažkoks neryškus šeškas, kuris nesugeba padoriai smirstelt? Atsiprašau!!! Leisk tuos savo „kvepalus“ kiek tik tavo šeškiška širdelė geidžia! Nes tu, kaip ir visi, į šį neapskaičiuojamą Rutulį atklydai tam, kad gyventum tau priklausantį gyvenimą. O tavo kailis toks gražus. Kodėl? Nes jis vienintelis toks. Mano kailis irgi gražus. Jis vienintelis. Taigi, mes vieninteliai. Jūs irgi.
Originalūs??? Stabtelk. Iš lėto. Vėl pradėk. Tai kartais padeda.