Besikeičianti jūra dėl meilės krūmo

Toji valanda, kurią
Apsistoju savyje.
Virpančia širdim,
Atvirom akim.

Bandau suprast save,
Kodėl esu tokia,
Kodėl jausmai – besikeičianti jūra,
Ir ko gi man dar iki laimės trūksta?

Žvelgiu tiriamai į gelmes,
Juodų, baltų jausmų kertes.
Vidaus gatvėmis klaidžioju,
Meilės esmę surast noriu.

Tapo aišku tiktai viena,
Meilės prado turiu sėklą,
Kuri nori išaugti augalu gaju,
Todėl besikeičianti jūra esu.

Turiu patirt visus jausmus,
Išmokt valdyt savus geismus,
Kad pamilus tave nuostabiais
Meilės krūmas išsiskleistų žiedais.