Nuostabi akimirka mylėt

Gabalėlis pyrago lėkštėje.
Šalia garuoja balinta kava.
Groja muzika tyli.
Tai pakylėja širdį.

Vazoje septynios rožės.
Raudonos, baltos – koks grožis!
Ir mano rankose- laiškas nuo tavęs,
Kuris atskleidžia tavų jausmų versmes.

Ši nuostabi akimirka mylėt, –
Gal svajonė, bet reikia ja tikėt.
Ir kažkada jinai pavirs tiesa,
Nes mano širdis meilei atvira.