*

Kai belsies, vidun neįsileisiu.
Kai nueisi, plačiai duris atversiu.
Aš, gyvenu po pavogta nakties šviesa,
Kur žmonės pasikinko melsvai žalsvą vėją,
Kur meilę audžia akla audėja.
Supuos ant gyvenimo gijų,
Kaip supas supuoklėse vaikas
Ir valgau pyragą aistros,
Su prieskoniu meilės tikros.
Tavo veide šviečia pašvaistė dangaus,
O mano oda šokinėja žarijos, nenuplautos lietaus.
Keliu šią taurę už tave, pagiežos ir midaus
Kur nuo jazmino tvaiko apsvaigęs stiklius,
Lieja melo komponentus.
Aš gyvenu už pavogtos tiesios langų,
Kur durys užrakintos manos širdies raktu.