Pro sakas raizgias praslinkus
Prabega lape visa nusiserus-
O kaip jau krenta blusos!
Neciurlens vanduo, nei vejas,
Tokiu bjaurybiu aplink nebarstys!
Tai liuliuojancia oi baugia
Vetra mes susauke
Istaskysim kas nereikalinga.
Teisduos gyvybe esant
Rudens lapai, ne visai dar nugelte.
Jie nakty vis slamens ir zadins
Ir avis, ir akis.
Aklai juodumai pilksvejant
Jos issilakstys is lapes kailio,
Ir lys kur dar liko vietos-
Kur obuolys, akis, kur avis.