Rašyk.

Sąsiuvinio lapas pilnas raidžių, nepabaigtų sakinių.
O raidės išsilieja nuo ašarų Tavų.
Ko Tu verki, mano mielas, žmogau
Ar gyvenimas blogas?
Ar kentėt per sunku?
Nemeluok, neverk, rašyk!
Niekam nėr lengva šį syk,
Tik kiti lieja skausma lape,
Baltam, primargintam, mažam.
Nusišluostyk ašaras, ar supratai?
Juk verkt neverta, rašyk tik tai!
Rašyk, išsiliek, nekentėk.
Tik gyvenk, džiaukis ir mylėk!