Vienišas, vienas

Ir vienišas, vienas tūnosi minioj,
Nors kitas šalia, Tu - gilioj nežinioj.
Tavęs net nemato, Tavęs net nėra,
Tu neegzistuoji jų būryje.

Kiti tik žvilgčioja žvilgsniais bejausmiais
Ir nustumtas esi žmonių susigrūdusių gausiai.
Nors žodį ištarti kaikas sugebės,
Tik tikras žmogus su Tavim kalbės.

Ir bėga minutės, bėga taip greitai,
Nors vienišas, vienas aplinkinius keikei.
Be žodžių, be garso, savy, tai išreiški
Ir niekam nerūpi, kad nori nužengti.

Nužengti, nušokti nuo vienišo stogo.
Taip tyliai, be garso, su dideliu noru.
Tu - vienišas, vienas vaikas be batų.
Sniege Tavo kūnas iš lėto sušaltų.