Kalba

Kalba reikalinga kaip saulė,
Kaip žemė gimtoji kalba.
Nors eitum tolyn į pasaulį
Ji švies tau gražiausia šviesa.
Klausai, ir atrodo - užuodi
Kvapą pievų rasotų ryte,
Kvapą ką tiktai iškeptos duonos,
Kvepia žydinčios vyšnios, ar ne?
Klausai, ir atrodo - matai vėl
Ryto rasą ant pievos gėlių,
Paslaptingus vakarius šešėlius
Tylią Nidą su baltu smėliu.
Klausai, ir atrodo - girdi vėl
Paukščių čiulbesį ryto sode,
Tylų šnabdesį lekiančio vėjo,
Dūzgia bundančios bitės sapne.
Klausai, ir atrodo - jauti vėl
Tylų karštį vidudienio to,
Kai su medžiais kalbėtis mokėjai,
Sekė sakmę upelio vanduo.
Atgyja tavi atminimai
Tėvynės dangaus ir laukų.
Tylių vakarų atgimimai,
Žinokit - į kalbą telpu!