Lengvas vėjo delnas nusileido įkaitusiu skruostu,
Žali nykštukai rišo kasas, skaičiavo blakstienas
juodas,
Palydėjo peteliškes iš akių į dar
vieną žvalgybinį skrydį.
Pakelėje sparnais mosavo nutrenkta aplamdyta skardinė,
Įkaitusio aliuminio kvapas drąsiai tampė už
nosies,
Peteliškės mostai pūstelėjo į akis prakaitu
permirkusias dulkes.
Ant nagų pražydo baltos rožės, tyros -
nespygliuotos,
Ranka perbraukė gyvenimo žemėlapį veide - raukšles,
Kaip ir peteliškė, taip ir jaunystė i
šskrido iš mano akių...