Vasario 6–ąją, likus penkioms minutėms iki vidurnakčio, dauguma jau miegojo. Tik keli naktibaldos buvo lauke. Laikrodis išmušė dvyliktą. Tada viskas ir prasidėjo... Šeši žmonės sėdėjo ant suoliuko. Keistas šešėlis artėjo prie jų. Iš pradžių jis nužudė tris žmones kirviu. Likusieji bandė bėgti, bet užpuolikas juos nugalabijo peiliu.
Antra diena
Toje vietoje liko tik žudymo įrankiai ir milžiniška kraujo bala. Policija nuo kirvio ir peilio bandė nuimti piršto antspaudus, bet jų nebuvo.
Statybų aikštelė. Vėl vidurnaktis. Vagonėliuose jau miegojo darbininkai. Vėl šešėlis. Keisti garsai. Kažkas išėjo iš vagonėlio, prasiliejo kraujas. Atdaros durys. Žudikas vagonėlyje. Ir, po penkių sekundžių, riksmai ir kraujas ant langų.
Trečia diena
Ši diena ypatinga, nes šiandien išrinktas Kauno meras. Ir kai kam tai pati blogiausia naktis. Šešėlis. Baisu. Žudikas eina ir žudo, eina ir žudo. Priėjo rotušę ten mažiausiai keturi žmonės. Bet kelios akimirkos ir jie negyvi. Iki rotušės. Dvidešimt apsauginių. Du litrai rūgšties ir jie ištirpo. Mero nėra. Jis tiesiog nuskrieja iki savo namų. Juose vienas su žmona. Šįkart šešėlis turi pjūklą. Jis viduje. Žudikas nužudo juos abu. Daug kraujo.
Ketvirta diena
Čia jau įsikiša FTB. Jie vėl bando ieškoti pirštų anspaudų, bet jų nėra. Tik keistas raštelis. Rytoj į valkatų pilį. Jie susijaudina. Nuvažiuoja į benamių pilį. Visus išveda. Dar likęs pusvalandis, bet viens–du–trys ir vidurnaktis – žmonių nebėra. Jų kolegos randa raštelį. Jis velnias, dvasia. Rytoj jis eis į paauglių dažniausiai lankomą vietą. Po tiltu.
Triumfo diena
Pareigūnai ten važiuoja su kunigais. Laikrodžiai rodo keturis nulius. Paauglių, aišku, čia nebus. Matyti šešėlis. Kunigai išsiima kryžius ir kažką sako. Iš pradžių jie kalbasi su dvasia. Ji atsako: – Jūs neišdrįsit! Juk aš bejėgis prieš jus visus. Juk jūs turit miltelių ratą. Bet kunigai daro savo. Dar keli žodžiai ir velnio dvasia išnyksta su kraujo šviesa.
Valkai, Aurimaz ir visi kiti, ką sudomino tikrai šiaubingo šiaubo kūrinio projektas, mestelėkite regos organą į mano DNR. Manau, kad šitas kūrinukas kapuosna nusineš ir mūsų diskusijas.
Valkai, idėja visiškai neklasiška, nes labai mažai yra "kabliukų", šiuo metu DAR galinčių generuoti siaubą skaitytojų sąmonėje.
Tai čia jei kalbėsime apie tuos, kurie ketina atakuoti skaitytoją "brute force" metodu - paranormalūs reiškiniai, išgyvenimo instinktai, tamsos fobijos, nežinomybės baimės, etc.
Antra vertus, neišsemiamas aruodas yra pats žmogus - kaip pabaisa, kaip nežinomybė, kaip visokiausių nemalonių instinktų šaltinis. Tik klausimas, kiek konkursantų sugebės pasinaudoti psichologine tematika? Brute force metodais aš senokai nebetikiu, nors gerokai pasistengus gal dar ir galima...
Todėl pradžiai reikėtų ne konkurso, o apšilimo. Išbandyti savo jėgas, ar iš viso sugebama pasiekti tą siaubą.
Arklininke, paskaityk mano "Fleitininką" ir "Akys" ;)
Įdomu būtų pamatyti rašytą siaubiaką, kuris mane išgąsdintų:) Kaip iš vis įmanoma išgąsdinti rašytiniu žodžiu? Apskritai, esu labai atspari bet kokiam siaubui (net ir kinui), tad net papločiau rankom, jei sugebėtumėt mane išgąsdinti savo siaubo kūriniais:) Tik ne tokiais, kaip šitas, nes nuo jo man tikrai baisu pasidarė, tik kita prasme.
Ee... Sebastianai, o dafai parašom po siaubiaką, kuriuose niekas nemiršta, ką? :P Pastaruoju metu matau tendencijas (kine irgi), kad tikras siaubas - tai kraujas, žarnos, gleivės ir mirtis. Visa, kas yra kūno viduje - siaubas. Kažkaip net paneigti norisi, kad taip nėra.
Oho, Tas, Kurio Nevalia Minėti, sugrįžo:) Sebastiano interpretacija žiauri, juokinga, bet teisinga - bent atsiskleidžia situaciją, kai autorius per mažai dėmesio skiria detalėms ar elementariai logikai, o skaitytojas likusias spragas užpildo savo vaizduote. O jei vaizduotė kiek kreivoka... Jei autorius atsižvelgtų į klimbingupthewalls pastabas, gal kas nors ir išeitų.
ne šėšėlis, o šešėlis ir ne anspaudas, o antspaudas.
tokius juodraščius dėk į savo dienoraštį, Šiukšlių dėžę, ar pan. Fantastikos beveik nėra, todėl galima būtų ir į Scenarijus, nes čia lyg ir bandyta kinematografiškai akimirkomis vaizdą kurti.
Ėjo vasario 6d. Buvo be5 min 00. Jau visi miegojo.
pavirto:
Vasario 6-ąją, likus penkioms minutėms iki vidurnakčio, dauguma jau miegojo.
aš stengiuosi savo nepripinti, tik perrašyt tai, ką Tu sukūrei. todėl neimk to kaip "gero" rašymo pavyzdžio, bet suprask kaip maždaug turėjo atrodyt Tavo rašinys.
autoriau, paredaguosiu truputį. turi šitą rašinį kompe? galėsi palyginti rezultatą, nes komentare nesinori visko vardinti. pernelyg liūdnas reikalas. kitą kartą prieš publikuodamas paskaityki kolegų darbus, bus aiškiau.
Sebastianai, man regis, šį kartą be reikalo stengeisi. Tiek daug garbės žmogui, kuris pilsto iš kiauro... Tai dabar tavo dėka dar prasidės mažaraščių entuziastų konkursas "kurį Sebas geriau suvartys". Verčiau būkim griežti, bet saikingi. Kūrinys blogas. Tiesą sakant, tai netgi ne kūrinys, o žurnalistinio stiliaus būsimo kūrinio apmatai. Prasto kūrinio apmatai. Antra vertus, koks Nikimura iš Holivudo gal ir susidomėtų. Jie ten pastaruoju metu visokį šūdą kepa.
Ei, kaip iš vizualizatoriaus išlindai?:]
Valkai, tikiuosi nesupyksi, jei padarysiu apšilimą?;)
Pirma diena...
Ėjo vasario 6 diena. Keistai krypavo, kartais nugriūdavo. Matyt girta buvo. Ir ne šiaip sau ji prisigėrė - tądien vyko akcija atrakcija "Alus pa našarom". Tikriausiai būtent todėl likus penkioms minutėms iki vidurnakčio visi miegojo. Daugelis namuose, bet viena chebra gulėjo ant suoliuoko nenustatytame kieme. Sieninis laikrodis su gegute išmušė nulis nulis. Skamba panašiai, kaip dvylika, tik dvylika dūžių mažiau. Tada ir prasidėjo siaubas - šeši prisigėrę, apsisisioję, apsikakoję ir apsivėmę (primenu, vyko akcija atrakcija "Alus pa našarom") žmonės sėdėjo ant suoliuko. Nuo tokio kraupaus vaizdo galėjo pasistoti piestu plaukai. Keistas šešėlis artėjo prie jų. Jis buvo labai naglas, jei jau išdrįso prie tokio reginio artėti. Pasirodo, kad tamsiąjam šešėliui paprasčiausiai reikėjo malkų ir jis planavo medienos išgauti iš suoliuko. Kirviu bekapodamas suoliuką netyčiom kliudė ir tris žmones iš anksčiau minėtos chebros. Kiti trys nudribo ant žemės ir bandė nušliaužti iki krūmų. Tačiau keistasis šešėlis nugalabijo juos, nes nusprendė, kad reikia pasidrožti pagaliuką dantims pasikrapštyti ir girtuoklius netyčiom kliudė peiliu. Vis dėl to sunku nieko nekliudyti kai geležtė trimetrinė...
Antra diena...
Toje vietoje buvo žudymo įrankiai. O vieta buvo labai pikantiška, kad atvykusi policija iš pradžių nusprendė, kad čia žaidė sadomazochistinių polinkių turintis pasyvus nekrofilas. Jie nuėmė pirštų antspaudus. Bet jokių pirštų antspaudų ten nebuvo! Policininkai nusprendė, kad reikia mažinti dozes ir pasižadėjo iki kitos dienos nebesinarkašinti. Statybų aikštelė. Vėl nulis nulis rezultatu pasibaigė aklųjų šaulių Europos čempionatas. Vagonėlyje miegojo darbininkai. Vėl šešėlis šlaistėsi ieškodamas suoliuko. Keisti garsai sklido iš vagonėlio: "Uch, uch, Petrai, bet pas tave užpakalis standus visai ne kaip pas seną pederastą..." Kažkas išėjo iš vagonėlio. Išėjęs užkliuvo už fotelio ir prasiskėlė galvą į taburetę. Prasiliejo kraujas pro kibiro kraštus. Atdaros durys, žudikas vagonėlyje. Uždaros durys, darbininkai žudike. Iš pradžių penkiese, po to keturiese, vėliau tryse, po to dviese, galiausiai liko vienas ištvermingiausias. Riksmai, kraujas ir šūdai ant langų. Išsiskėtęs žudikas lėtai išslinko iš vagonėlio.
Trečia diena... Ši diena ypatinga. Šiandien išrinktas Kauno meras. Dėl to ir pati blogiausia. Be to, ši diena buvo naktis. Šešėlis. Baisu ką gali padaryti penki darbininkai vagonėlyje. Žudikas pasišokinėdamas eina ir žudo. Žudo ir eina. Žudydamas eina, eidamas žudo. Priėjo rotušę, o ten mažiausiai keturi žmonės (žudikas mokėjo skaičiuoti vienas, du trys, keturi, daug). Bet viens du trys ir paaiškėjo, kad čia savižudžių profesionalų sektos užsiėmimai ir jie visi negyvi. Iki rotušės dvidešimties apsauginių kelias. Tik 200 litrų domestos ir jie ištirpo. Tiesa, vieną atkaklų reikėjo pribaigti buteliuku. Mero nėra, nes jis tiesiog nuskriejo iki savo namų. Jis vienas namuose su žmona - tėvai išvažiavo į Palangą ir dabar plotas laisvas. Šį kartą jis turi pjūklą - jau nuo vaikystės mėgo pjaustyti medį, pavyzdžiui, kėdes, stalus. Žudikas nužudo juos abu (merą ir pjūklą). Daug kraujo - pjūklas sirgo didžiakraujyste.
Ketvirta diena...
Čia jau įsikiša FTB, CŽV, NKVD, KGB ir dar daug visokių baisių raidžių darinių. Jie ima pirštų antspaudus. Bet čia nėra piršto antspaudų! Visi susimovė atlikdami narkotikų testą ir buvo diskvalifikuoti. Tik keistas nepadorus raštelis. "Rytoj į valkatų pilį;***;):D" Jie jau susijaudina ir pradeda gašliai nužiūrinėti vienas kitą. Nuvažiuoja į benamių pilį - plyną lauką. Juk čia gyvena benamiai ir pastatų būti negali. Visus išveda, kad niekas netrukdytų jaudintis toliau. Ateina pusė nuli nulis. Matematikai negali sutarti ar pusė nulis nulis yra nulis, ar vis dėl to nulis nulis. Vienas, du, trys, daug. Ir dvylikos žmonių nebėra - nubėgo poruotis į krūmus. Jų kolegos randa raštelį. "Jis dvasingas velnias. Rytoj eis į paauglių dažniausiai lankomą vietą - tualetą. Po tiltu."
Triufelio diena...
Jie ten nuvažiuoja su kunigais. Nulis nulis, bet šį kartą su h. Paauglių čia nebus, nes nė vienas nenori eiti į tualetą, kuriame yra FTP, KGB, NKVD, CŽV, dar daug visokių raidžių darinių ir kunigai. Matyti šešėlis, kaip ir kiekvienoje aplinkoje, kuri neturi specialaus apšvietimo. Kunigai išsiima savo kryžukus ant auksinių cepų. Ir sako kažką nepadoraus. Bet iš pradžių pasikalba su dvasia. Ši sako jiems: "Jūs neišdrįsit, juk tai iškrypimas. Juk aš bejėgis prieš jus visus, o jums patinka, kai priešinasi. Juk jūs visi turit miltukų, kuriuos šniaukščiat ir juntat kaifą." Bet kunigai daro savo nedorą darbą. Keli žodžiai, veiksmai ir velnio dvasia išnyksta pažeminta, pagaidinta, kruvina ir nešina prožektoriumi.
O man patiko. Galėtų daugiau tokių įdėt, bet ne į čia, o šiukšliadėžėn. Kaip anekdotus.
Idėja fiks fantastams: chebra, pratęsiam šitą mintį, ką? Tema - baimės dienos. Pavyzdį jau matot. Tereikia trupučio fantazijos ir galima organizuot naują konkursą. =]
Be 5 min 00 - tai ne vasario 6 diena, o naktis....
Galėčiau pakomentuoti šitą nesąmonę smulkiai, bet kažkodėl man atrodo, jog autorius šitą įdėjo tyčia, ketindamas tik pajuokauti.
Taigi, autoriau, sutaupyk mums laiko ir prisipažink, kad čia tik tavo humoras toks.