Vaikai- nesusišukavę, murzini,
basomis kojomis žengia
platų žingsnį į pasaulį.
Pamętę meškiukus
virpančiais širdies dūžiais
ieško jų pėdsakų.
Atradę kas primins
šiltus prisiminimus
apkabins ir nepaleis.
Durys užsidarys
kai tik ašaros kris.
Neatsivers šviesa
kuri taip akina.
Laimės tiltu pasieks
lygiagretų pasaulį.
Plauks į nežinomą jūrą
su nuskendusiu laivu.
Tai vaikų likimas,
o gal viso to pradžia...