96;69

96
Jeigu tu mano delnuose įpūstum ugnį,
Aš be gailesčio ją užgesinčiau.
Jeigu tu atneštum man rožę iš pačios karalienės sodo
Aš sutrypčiau ją tiesiai tau prieš nosį.
Jeigu tu man vėl rėktum, kad myli,
Aš nenutylėčiau, kad  tu man primeni golemą,
Kaip išprotėjusį besivaikantį savo juodojo žiedo.
69
Jeigu aš būčiau supratus, kad tavęs neteksiu,
Būčiau sustojusi.
Jeigu būčiau galėjusi tau skirti naktį,
Vieną mažą naktį gal ir nebūtum išėjęs.
Jeigu būčiau apžiojusi tavo varpą,
Visą, iki šaknies, ir paversčiau tavo aimanas,
Į geismo ir pasitenkinimo šūksnius.
Tikiu, kad būčiau pakeitusi  likima,
Tavo ir mano.
Jeigu nebuciaus sapnavusi, kad
Mes turime vaiką panašų į angelą
Šianakt,
Nebūčiau ir prisiminusi,
Kodėl esu plakama likimo rimbais.
\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/